Finnfoam plokštuminių pamatų sistema

A. Finnfoam LS300 plokštės skirtos šoniniam tvirtinimui; B. Finnfoam LB300 plokštės, klojamos per visą pastato perimetrą; C. Finnfoam FL-300 plokštės; 1. Drenažo sistema; 2. Finnfoam FI-300 plokštės; 3. Horizontali pamatų apsauga nuo įšalo; 4. Sutankinto žvyro arba skaldos sluoksnis; 5. Grindinio šildymo vamzdžiai; 6. Armuotas betonas.

Plokštuminio pamato šoniniam L profiliui įrengti rekomenduojama naudoti specialiai tam skirtas Finnfoam LB300 ir LS300 plokštes, o pagrindui (grindims) – Finnfoam FL-300 plokštes. Taip gaunama vientisa konstrukcija, kur visas pastatas į pagrindą remiasi tik per iš Finnfoam plokščių suformuotą konstrukciją ir neturi tiesioginio kontakto su gruntu, išvengiant bet kokių šilumos tiltelių.

Atsparumas drėgmei ir šalčiui

Atsparumas difuzinei drėgmei yra viena iš svarbiausių Finnfoam plokščių savybių, leidžiančių jas naudoti klojant ant grunto. Eksploatuojant pastatą, gruntas po juo įšyla (tai ypač aktualu šildomų grindų atveju) ir padidėjusi jo temperatūra padidina garų iš grunto difuzinį judėjimą į grindų konstrukciją. Padidėjęs drėgmės kiekis grindų konstrukcijoje ir sudrėkusios konstrukcinės medžiagos (polistirolis, betonas ir kt.) praranda savo šilumos izoliacines savybes, padidindamos šilumos nuostolius, todėl labai svarbu, kad izoliacinė medžiaga būtų atspari difuzinei drėgmei.

Tarp izoliacinių medžiagų ir betono kaip skiriamąjį sluoksnį patartina naudoti orui laidžią dangą, pavyzdžiui: geotekstilę, difuzinę plėvelę ar krepinį popierių. Garo izoliacinės (PE) plėvelės naudoti negalima, nes tai sudarys sąlygas iš grunto ateinančiai difuzinei drėgmei kauptis termoizoliacinėje medžiagoje, pablogindama jos izoliacines savybes.